apostrofa

Apostrofa – tai stilistinė figūra, kai kalbėtojas ar autorius tiesiogiai kreipiasi į negyvą daiktą, abstrakčią sąvoką ar nebuvusį asmenį, tarsi jis būtų gyvas ir galėtų atsakyti.

Trumpai: tiesioginis kreipimasis į negyvą objektą ar abstrakciją.

Pavyzdžiai:

1. Lietuvių poezijoje:
Salomėja Nėris eilėraštyje „Prie didelio kelio“ kreipiasi į Lietuvą:
"Lietuva, brangi mano žeme, / Tu – vargo ir darbų šalis..."

2. Pasaulinėje literatūroje:
William'as Shakespeare'as „Makbete“:
"Ateikite, tankios nakties tamsos, / Uždengkite skausmingą akį!" (kreipimasis į naktį).

3. Kasdienėje kalboje:
"Vėjau, nunešk mano mintis toli!" – kreipimasis į vėją.

• Terminai: apostrofa

Įrašas
Paaiškinimas	Apostrofa – tai stilistinė figūra, kai kalbėtojas ar autorius tiesiogiai kreipiasi į negyvą daiktą, abstrakčią sąvoką ar nebuvusį asmenį, tarsi jis būtų gyvas ir galėtų atsakyti. Trumpai: tiesioginis kreipimasis į negyvą objektą ar abstrakciją. Pavyzdžiai: 1. Lietuvių poezijoje: Salomėja Nėris eilėraštyje „Prie didelio kelio“ kreipiasi į Lietuvą: "Lietuva, brangi mano žeme, / Tu – vargo ir darbų šalis..." 2. Pasaulinėje literatūroje: William'as Shakespeare'as „Makbete“: "Ateikite, tankios nakties tamsos, / Uždengkite skausmingą akį!" (kreipimasis į naktį). 3. Kasdienėje kalboje: "Vėjau, nunešk mano mintis toli!" – kreipimasis į vėją.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.