apodija
Apodija (gr. apodeixis – įrodymas) – tai logikos ir filosofijos terminas, reiškiantis įrodymą, paremtą griežtais loginiais argumentais, kuris veda prie neabejotinos, būtinos išvados. Tai griežčiausias įrodymo būdas, pagrįstas aksiomomis, apibrėžimais ir ankstesniais įrodymais.
Trumpai: Apodija – tai logiškai neginčijamas, griežtas įrodymas.
---
Pavyzdžiai:
1. Matematikoje:
- Teiginys: „Jei trikampis yra lygiakraštis, tai visi jo kampai lygūs.“
- Apodija (įrodymas): Lygiakraščio trikampio apibrėžimas – visos kraštinės lygios. Iš trikampių savybių žinoma, kad prieš lygias kraštines yra lygūs kampai. Todėl visi trys kampai turi būti lygūs.
2. Filosofijoje (Aristoteliška logika):
- Teiginys: „Visas žmogus yra mirtingas. Sokratas yra žmogus. Vadinasi, Sokratas yra mirtingas.“
- Tai apodija, nes išvada (Sokratas mirtingas) logiškai būtinai išplaukia iš dviejų prielaidų.
3. Kasdienėje kalboje (metaforiškai):
- „Jo argumentai buvo tikra apodija – po jų nebeliko jokių abejonių.“
- Čia žodis vartojamas perkeltine prasme, reiškiant itin įtikinamą, neginčijamą įrodymą.
---
Svarbu: Apodija skiriasi nuo paprasto įrodymo ar argumento tuo, kad ji neleidžia kitokios išvados – ji yra logiškai būtina. Dažnai siejama su dedukciniu samprotavimu ir moksliniais griežtais įrodymais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.