apeliatyvas

Apeliatyvas – tai žodis ar posakis, kuriuo kreipiamasi į asmenį ar daiktą, dažnai naudojant švelninančią, malonią arba pramoginę formą. Tai gali būti pramintas, meilus, švelnus ar net ironiškas kreipinys.

Pavyzdžiai:

1. „Vaikelis“ (vietoj „vaikas“) – švelnus kreipinys į mažą vaiką.
Pvz.: „Ateik čia, mielas vaikeli!“

2. „Saulute“ (vietoj „saulė“) – meilus, poetiškas kreipinys į saulę arba net žmogų.
Pvz.: „Šypsokis, mano saulute!“

3. „Bruoželi“ (vietoj „bruožas“) – švelninančiai apie nedidelį bruožą.
Pvz.: „Turi tokią smulkų bruoželį ant rankos.“

Trumpai: Apeliatyvas – tai švelnus, meilus ar pramoginis kreipinys, dažnai su mažybinėmis ar kitomis emocinėmis galūnėmis.

Įrašas
Paaiškinimas	Apeliatyvas – tai žodis ar posakis, kuriuo kreipiamasi į asmenį ar daiktą, dažnai naudojant švelninančią, malonią arba pramoginę formą. Tai gali būti pramintas, meilus, švelnus ar net ironiškas kreipinys. Pavyzdžiai: 1. „Vaikelis“ (vietoj „vaikas“) – švelnus kreipinys į mažą vaiką. Pvz.: „Ateik čia, mielas vaikeli!“ 2. „Saulute“ (vietoj „saulė“) – meilus, poetiškas kreipinys į saulę arba net žmogų. Pvz.: „Šypsokis, mano saulute!“ 3. „Bruoželi“ (vietoj „bruožas“) – švelninančiai apie nedidelį bruožą. Pvz.: „Turi tokią smulkų bruoželį ant rankos.“ Trumpai: Apeliatyvas – tai švelnus, meilus ar pramoginis kreipinys, dažnai su mažybinėmis ar kitomis emocinėmis galūnėmis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.