Antikadencija – tai retorinė figūra, kai sakinyje ar eilėraštyje priešingos prasmės žodžiai jungiami tam, kad pabrėžtų prieštaravimą, ironiją ar paradoksą. Tai priešingybė kadencijai (harmoningam žodžių deriniui).
Trumpai: žodžių su priešingomis reikšmėmis jungimas, kad atsirastų stiprus kontrastas.
Pavyzdžiai:
1. "Gyvas lavonas" – kontrastas tarp gyvybės ir mirties.
2. "Šalta ugnis" – priešingos prigimtys (šaltis vs. karštis).
3. "Garsus tyla" – tyla negali būti garsi, bet taip apibūdinama intensyvi, įtempta tyla.
4. "Saldus kančia" – kančia paprastai nemalon, bet čiau pabrėžiamas dvilypis jausmas.
Literatūrinis pavyzdys (iš eilėraščio):
"Aš – laisvas vergas, aš – karalius ir kalinys" (Aleksandras Puškinas) – priešingų statusų suderinimas.
Antikadencija dažna poezijoje, retorikoje ir net kasdienėje kalboje, kai norima pabrėžti sudėtingą, prieštaringą patirtį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.