antifonai
Antifonai (gr. ἀντίφωνος – „atsakantis balsu“) – tai liturginiai giedojimai, kurie atliekami pakaitomis tarp chorų ar tarp vadovo ir choro (pvz., eilėmis, pusėmis arba kitu bambėjimo būdu). Tai viena seniausių krikščionių muzikos formų, naudojama stačiatikių ir katalikų bažnyčiose.
Trumpai: Antifonas – tai giesmės dalis, kuri pakaitomis giedama dviem grupėmis.
---
Pavyzdžiai:
1. Liturgijoje – prieš evangeliją giedamas įžengimo antifonas, pvz.:
- Vienas choras: „Šlovinkime Viešpatį, kuris sėdi soste.“
- Kitas choras: „Šlovinkime Jį, kuris valdo visata.“
2. Vakaro maldose (vesperose) – giedami psalmės antifonu, pvz. psalmės 103 pradžioje:
- Vadovas: „Viešpatie, atverk mano lūpas.“
- Visas choras: „Ir mano burna paskelbs Tavo šlovę.“
3. Katalikų mišiose – pradedant ir baigiant pamaldas giedamas atvykimo/pabaigos antifonas, pvz. per Adventą:
- „Raganas, dangaus Vartininke, parvesk mus.“
---
Svarbu: Antifonai gali būti giedami arba kalbami, o jų tekstai dažnai paimti iš Psalmų arba sukurti atsižvelgiant į liturginę šventę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.