Anakruzė – tai eilėdaro priemonė, kai eilutė prasideda nekirčiuotu skiemeniu, nors pagal eilės metrinę schemą turėtų būti kirčiuotas.
Tai sukuria ritminį poslinkį, švelnų netikėtumą ar įtampos pojūtį.
Pavyzdžiai:
1. Aleksandro Fromo-Gužučio eilėraštyje:
> Lėtai ėjo per pievas
> ir tylomis pakalnėmis.
Čia pirmoji eilutė prasideda nekirstu skiemeniu „Lė-“, nors keturmatis daktilis paprastai reikalautų kirčio pirmojoje pozicijoje.
2. Maironio „Baltoji liepsnelė“:
> Ir tu, balta liepsnele,
> kuri čia degi…
Pirmoji eilutė prasideda nekirstu jungtuku „Ir“, nors daktiline metrika siūlytų kirčiuotą pradžią.
Trumpai: Anakruzė – kirčio „trūkumas“ eilutės pradžioje, kuris suteikia ritminį atotrūkį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.