anabaptistai
Anabaptistai – tai XVI a. protestantų reformacijos laikotarpio religinė grupė (judėjimas), kuri mokė, kad krikštas turi būti skiriamas tik suaugusiems žmonėms, sąmoningai pasirinkusiems tikėjimą, o ne kūdikiams. Pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio anabaptizein, reiškiančio „krikštyti dar kartą“ (jų oponentai juos kaltino antruoju krikštu, nors patys anabaptistai kūdikių krikštą laikė negaliojančiu).
Pagrindiniai principai:
- Tik suaugusiųjų (sąmoningas) krikštas.
- Bažnyčios atskyrimas nuo valstybės.
- Rašto (ypač Naujojo Testamento) tiesioginis aiškinimas.
- Nenorimas prievartos naudojimas religijai (pvz., prievarta tikėti).
- Dažnai – pacifizmas ir bendruomeniškumas.
Pavyzdžiai:
1. Menoferio anabaptistai – XVI a. Šveicarijoje, vadovaujami Konrado Grebelio ir Felikso Manco, pabrėžė bendruomenės discipliną ir atsisakė krikšto kūdikiams.
2. Miunsterio komuna (1534–1535) – radikalus anabaptistų režimas Vokietijoje, siekė sukurti teokratinę visuomenę, bet buvo žiauriai numalšintas.
3. Menoanitai – taikios anabaptistų atšakos, įkurtos Menno Simonso, išlikusios iki šių dienų (pvz., Amišai yra viena jų grupių).
Šiandien anabaptistų palikuonys (menonitai, amišai, huteriai) išlaikė tokius principus kaip pacifizmas, paprastas gyvenimas ir bendruomeniškumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.