alkidai
„Alkidai“ yra senovės graikų filosofinė mokykla, įkurta Atenėje apie 300 m. pr. Kr., kurią įkūrė Zenonas iš Kitijono. Alkidai dažnai vadinami stoikais, nes jie susirinkdavo Stoa Poikilėje („Dailiojoje stogo kolonadoje“) Atenoje.
Pagrindinės idėjos:
1. Virtus (dorybė) – aukščiausia gerovė, pasiekiama gyvenant pagal protą ir gamtą.
2. Apatija – vidinė ramybė, neveikiama aistrų ar išorinių nelaimių.
3. Atsižvelgimas į tai, kas priklauso nuo mūsų – sutelkti dėmesį į savo veiksmus ir charakterį, o ne į išorinius įvykius.
Pavyzdžiai:
1. Gyvenime:
Stoikas netekęs darbo nesijaudintų dėl to, ko negali pakeisti, o sutelktų energiją į tai, ką gali padaryti – ieškoti naujo darbo ar tobulėti įgūdžiuose.
2. Literatūroje:
Romėnų imperatorius Markas Aurelijus, vienas žymiausių stoikų, savo dienoraštyje „Mano sau“ rašė apie savęs tobulinimą, kantrybę ir atsakomybę.
Trumpai: Alkidai (stoikai) – filosofija, skatinanti vidinę tvarką, dorybę ir ramybę, nepaisant išorinių aplinkybių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.