alelotropija
Alelotropija – tai biologinis reiškinys, kai organizmas (dažniausiai augalas) turi kelias skirtingas genetinio kodo formas (aleles), kurios lemia skirtingus fenotipinius požymius, priklausomai nuo aplinkos sąlygų ar kitų veiksnių. Kitaip tariant, tai genetinė įvairovė, lemianti skirtingą organizmo išvaizdą ar funkcionavimą skirtingose aplinkose.
Trumpai: Genetinis variantas, kuris pasireiškia skirtingai priklausomai nuo sąlygų.
---
Pavyzdžiai:
1. Kvapioji pupelė (Lathyrus odoratus)
Žinomas klasikinis pavyzdys: tam tikros alelos lemia skirtingą žiedų spalvą priklausomai nuo temperatūros. Pavyzdžiui, augalas gali turėti geną, kuris šaltoje aplinkoje išreiškia baltus žiedus, o šiltoje – raudonus.
2. Žmogaus kraujo grupės (ABO sistema)
Nors ne visada laikoma griežtu alelotropijos pavyzdžiu, alelės, atsakingos už kraujo grupę (A, B, O), gali pasireikšti skirtingai priklausomai nuo genetinio konteksto (pvz., dominavimo santykiai). Pavyzdžiui, alelė A ir alelė B yra kodominuojančios – jos kartu išreiškia AB kraujo grupę, o alelė O yra recesyvinė.
3. Drugių spalvos pokyčiai
Kai kurios drugių rūšys turi aleles, kurios lemia skirtingą spalvą priklausomai nuo sezono (pvz., vasaros ir rudens formos). Tai padeda prisitaikyti prie aplinkos (mimikrija).
---
Svarbu: Alelotropija neretai painiojama su pleiotropija (kai vienas genas įtakoja kelis požymius) arba su fenotipiniu plastiškumu (kai vienas genotipas gali duoti skirtingus fenotipus dėl aplinkos). Alelotropija akcentuoja genetinę įvairovę (skirtingas aleles) ir jų sąveiką su aplinka.
- Gairės: Chemijos terminai
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.