afiksacija

Afiksacija – tai naujų žodžių darbo būdas, kai prie žodžio šaknies pridedami priešdėliai, priesagos, įdėtukai arba galūnės (bendras pavadinimas – afiksai). Tai vienas pagrindinių žodžių darybos būdų.

Pavyzdžiai:

1. Priešdėlis (prefiksas):
rašyti → parašyti, užrašyti, prirašyti

2. Priesaga (sufiksas):
mokyti → mokytojas, mokykla, mokymas

3. Galūnė:
ger- (šaknis) → geras, gerai, geresnis (galūnė keičia žodžio formą, bet ne dėmenį)

4. Įdėtukas (infiksas):
Lietuvių kalboje retas, bet pvz., žargone: nuostabus → nuokstabus (čia įterpiamas -k-).

Trumpai tariant, afiksacija – tai žodžio keitimas arba naujų žodžių kūrimas pridedant prie šaknies papildomų dalių (afiksų).

Įrašas
Paaiškinimas	Afiksacija – tai naujų žodžių darbo būdas, kai prie žodžio šaknies pridedami priešdėliai, priesagos, įdėtukai arba galūnės (bendras pavadinimas – afiksai). Tai vienas pagrindinių žodžių darybos būdų. Pavyzdžiai: 1. Priešdėlis (prefiksas): rašyti → parašyti, užrašyti, prirašyti 2. Priesaga (sufiksas): mokyti → mokytojas, mokykla, mokymas 3. Galūnė: ger- (šaknis) → geras, gerai, geresnis (galūnė keičia žodžio formą, bet ne dėmenį) 4. Įdėtukas (infiksas): Lietuvių kalboje retas, bet pvz., žargone: nuostabus → nuokstabus (čia įterpiamas -k-). Trumpai tariant, afiksacija – tai žodžio keitimas arba naujų žodžių kūrimas pridedant prie šaknies papildomų dalių (afiksų).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.