Vitalizmas

Vitalizmas – tai filosofinė ir kultūrinė kryptis, kuri teigia, jog gyvybė yra pagrindinė ir nesumažinama tikrovės dalis, o gyvybinės jėgos (pvz., kūrybiškumas, intuicija, instinktas) yra svarbesnės už racionalizmą, mechanistinius ar materialistinius pasaulio aiškinimus. Vitalizmas pabrėžia individo ar organizmo vidinę energiją, augimą ir savirealizaciją.

Pagrindinės idėjos:
- Gyvybė negali būti pilnai paaiškinta tik per fiziką ar chemiją.
- Egzistuoja speciali "gyvybinė jėga" (élan vital, kaip Henri Bergson vadino), kuri verčia organizmus vystytis ir kurti.
- Priešinimasis griežtam determinizmui ir moksliniam redukcionizmui.

Pavyzdžiai:

1. Filosofijoje:
Prancūzų filosofas Henri Bergson savo veikale „Kūrybinė evoliucija“ (1907) teigė, kad evoliuciją varo vidinė gyvybinė jėga (élan vital), o ne tik atsitiktinės mutacijos ir natūrali atranka. Jo mintys paveikė ne tik filosofiją, bet ir literatūrą bei meną.

2. Biologijoje:
Hans Driesch (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia) atliko eksperimentus su jūrų ežiais ir, remdamasis stebėjimais, teigė, kad organizmo raidą valdo „entelechija“ – savitokia gyvybinė jėga, užtikrinanti tikslingą vystymąsi. Šios idėjos vėliau buvo paneigtos modernios molekulinės biologijos.

3. Kultūroje ir mene:
Vitalizmo idėjos atsispindėjo ekspresionizmo ir modernizmo judėjimuose, kuriuose buvo pabrėžiamas emocinis, intuityvus ir dinamiškas požiūris į kūrybą, priešinantis racionaliai ir mechanistinei modernybės vizijai.

Trumpai:
Vitalizmas – tai priešprieša mechanistiniam mąstymui;
jis teigia, kad gyvybė turi savitą, nekontroliuojamą ir kūrybingą galią, kuri negali būti pilnai išardoma į dalis ar suvokta vien per mokslą.

• Terminai: vitalizmas

Įrašas
Paaiškinimas	Vitalizmas – tai filosofinė ir kultūrinė kryptis, kuri teigia, jog gyvybė yra pagrindinė ir nesumažinama tikrovės dalis, o gyvybinės jėgos (pvz., kūrybiškumas, intuicija, instinktas) yra svarbesnės už racionalizmą, mechanistinius ar materialistinius pasaulio aiškinimus. Vitalizmas pabrėžia individo ar organizmo vidinę energiją, augimą ir savirealizaciją. Pagrindinės idėjos: - Gyvybė negali būti pilnai paaiškinta tik per fiziką ar chemiją. - Egzistuoja speciali "gyvybinė jėga" (élan vital, kaip Henri Bergson vadino), kuri verčia organizmus vystytis ir kurti. - Priešinimasis griežtam determinizmui ir moksliniam redukcionizmui. Pavyzdžiai: 1. Filosofijoje: Prancūzų filosofas Henri Bergson savo veikale „Kūrybinė evoliucija“ (1907) teigė, kad evoliuciją varo vidinė gyvybinė jėga (élan vital), o ne tik atsitiktinės mutacijos ir natūrali atranka. Jo mintys paveikė ne tik filosofiją, bet ir literatūrą bei meną. 2. Biologijoje: Hans Driesch (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia) atliko eksperimentus su jūrų ežiais ir, remdamasis stebėjimais, teigė, kad organizmo raidą valdo „entelechija“ – savitokia gyvybinė jėga, užtikrinanti tikslingą vystymąsi. Šios idėjos vėliau buvo paneigtos modernios molekulinės biologijos. 3. Kultūroje ir mene: Vitalizmo idėjos atsispindėjo ekspresionizmo ir modernizmo judėjimuose, kuriuose buvo pabrėžiamas emocinis, intuityvus ir dinamiškas požiūris į kūrybą, priešinantis racionaliai ir mechanistinei modernybės vizijai. Trumpai: Vitalizmas – tai priešprieša mechanistiniam mąstymui; jis teigia, kad gyvybė turi savitą, nekontroliuojamą ir kūrybingą galią, kuri negali būti pilnai išardoma į dalis ar suvokta vien per mokslą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.