Tenuto (it. „išlaikyta“) – muzikos terminas, reiškiantis, kad natą reikia groti arba dainuoti visiškai išlaikant jos trukmę, kartais su šiek tiek pabrėžimo. Tai nėra legato, bet ir ne staccato – tai tarpinė išraiška, pabrėžianti natą, nepertraukiant ritmo.
Žymima:
- Horizontalia linute (`–`) virš arba po natos.
- Kartais sutrumpinamu ten.
Pavyzdžiai:
1. Klasikinėje muzikoje:
Lėtuose, išraiškinguose orkestriniuose ar fortepijoniniuose takeliuose tenuto ženklai dažnai naudojami, kad pabrėžtų pagrindines melodijos natas, pvz., L. van Bethoveno simfonijose ar F. Šopeno noctiurnuose.
2. Praktinis atlikimas:
Jei partitūroje parašyta ketvirtoji nata su tenuto ženklu (`♩–`), ją reikia išgrot visą ketvirtąją dalį be sutrumpinimo, galbūt su šiek tiek dinaminio pabrėžimo, bet nelegatuojant su sekančia nata.
Trumpai: Tenuto – išlaikyti natą iki galo, suteikiant jai svorio ir išraiškingumo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.