Legato (it. „surištas“) – muzikos terminas, reiškiantis sklandų, vientisą garsų jungimą be pertraukų tarp jų. Tai atliekama vienu judesiu (smūgiu, kvėpavimu) arba sklandžiai pereinant iš vieno garso į kitą, kad susidarytų įspūdis, jog garsai „liejasi“ vienas į kitą.
Pavyzdžiai:
1. Fortepijone: grojant legato, pirštai nesiliauja ant klavišų – kiekvienas sekantis garsas imamas prieš atleidžiant ankstesnįjį.
2. Dūdinėse ar smuiku: garsai sujungiami vienu lanko judesiu arba nenutrūkstant kvėpavimui, be akcentų ar pertraukų tarp natų.
3. Dainuojant: vokalistas pereina iš vieno garso į kitą sklandžiai, be staigių atokvėpių ar artikuliacijos pertraukų.
Priešingybė: staccato (nutrūkstamas, atskiras garsų gavimas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.