„Tartiufas“ – tai žodis, kilęs iš Moljero komedijos „Tartiufas, arba Apgaulikas“ (pranc. Tartuffe, ou l'Imposteur, 1664 m.). Jis reiškia veidmainį, religinį veidmainį, netikrą asmenį, kuris apsimeta dorovingu ir pamaldžiu, bet iš tikrųjų yra veidmainis ir siekia savanaudiškų tikslų.
Trumpai tariant: tartiufas = veidmainis, religinis veidmainis.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis/literatūrinis:
Moljero komedijoje Tartiufas – veikėjas, kuris apsimeta asketu ir religingu žmogumi, kad įtikėtų turtingą šeimininką ir užvaldytų jo turtą.
2. Šiuolaikinis vartojimas:
„Nepasitikėk juo – jis tikras tartiufas: viešai kalba apie moralę, o pats slepia sukčiavimą.“
„Politikas, kuris skelbia kovą su korupcija, bet pats yra susietas su įtartinais verslais, yra tikras tartiufas.“
Pastaba: Lietuvių kalboje žodis dažniau vartojamas literatūriniame ar metaforiniame kontekste, pabrėžiant veidmainystę, ypač susijusią su religija ar dorovės pozicijomis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.