šansonjė

Šansonjė (pranc. chansonnette) – tai trumpas, paprastas, dažniausiai lengvas, melodijas dainuojamas kūrinys, dažnai su humoristiniu ar romantiniu turiniu. Tai mažesnė ir paprastesnė šansono (pranc. chanson) forma, kuri buvo populairi XIX–XX a. pradžioje, ypač kavinėse, kabaretuose ar estradoje.

Pavyzdžiai:

1. „Mano širdis“ – lietuviškas šansonjės pavyzdys, kurį atliko dainininkė Birutė. Tai lengva, jausminga daina apie meilę.
2. „Les Champs-Élysées“ (Joe Dassin) – nors dažnai vadinama šansonu, pagal formą ir paprastumą gali būti laikoma ir šansonjė (žaidžiama, optimistinė, prisimenanti kabareto stilių).
3. „Je cherche après Titine“ (prancūzų daina, kurią XX a. pradžioje atliko Georges Milton) – tipiškas kabaretinės šansonjės pavyzdys su humoristiniu tekstu ir paprasta melodija.

Trumpai tariant, šansonjė – tai trumpa, paprasta, dažnai linksma ar romantiška dainelė, skirta lengvam klausymui ar atlikimui.

Įrašas
Paaiškinimas	Šansonjė (pranc. chansonnette) – tai trumpas, paprastas, dažniausiai lengvas, melodijas dainuojamas kūrinys, dažnai su humoristiniu ar romantiniu turiniu. Tai mažesnė ir paprastesnė šansono (pranc. chanson) forma, kuri buvo populairi XIX–XX a. pradžioje, ypač kavinėse, kabaretuose ar estradoje. Pavyzdžiai: 1. „Mano širdis“ – lietuviškas šansonjės pavyzdys, kurį atliko dainininkė Birutė. Tai lengva, jausminga daina apie meilę. 2. „Les Champs-Élysées“ (Joe Dassin) – nors dažnai vadinama šansonu, pagal formą ir paprastumą gali būti laikoma ir šansonjė (žaidžiama, optimistinė, prisimenanti kabareto stilių). 3. „Je cherche après Titine“ (prancūzų daina, kurią XX a. pradžioje atliko Georges Milton) – tipiškas kabaretinės šansonjės pavyzdys su humoristiniu tekstu ir paprasta melodija. Trumpai tariant, šansonjė – tai trumpa, paprasta, dažnai linksma ar romantiška dainelė, skirta lengvam klausymui ar atlikimui.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.