„Subjektyvizmas“ – tai požiūris arba metodas, kuriuo asmeninės nuomonės, jausmai, interesai ar patirtys yra laikomi svarbesniais už objektyvius faktus ar bendrai priimtas tiesas. Tai reiškia, kad vertinimas ar supratimas priklauso nuo individualaus požiūrio, o ne nuo išorinių, nepriklausomų kriterijų.
Trumpai tariant: viskas priklauso nuo asmens, jo patirties ir požiūrio.
Pavyzdžiai:
1. Meninė kritika
Vertinant paveikslą, vienas žmogus gali jį laikyti genialiu dėl ryškių spalvų ir emocinio atspindžio, o kitas – pernelyg chaotišku ir nesuprantamu. Čia veikia subjektyvizmas, nes kiekvienas vertintojas remiasi savo asmenine estetine patirtimi ir skoniu.
2. Istorijos interpretacija
Skirtingos šalys ar politinės grupės gali pateikti labai skirtingus istorinių įvykių aprašymus, pabrėždamos tai, kas joms naudinga ar svarbu. Pavyzdžiui, tam tikras karas vienoje šalyje gali būti vaizduojamas kaip herojiška kova už laisvę, kitoje – kaip agresija. Tai subjektyvus požiūris į istoriją.
3. Kasdienis gyvenimas
Jei sakoma: „Ši diena buvo siaubinga!“, tai yra subjektyvi išvada, pagrįsta asmeninėmis aplinkybėmis (pvz., prastu nuotaika, problemomis darbe). Kitam žmogui ta pati diena galėjo atrodyti puikiai. Objektyvūs faktai (oro sąlygos, įvykiai) buvo tie patys, tačiau jų suvokimas – skirtingas.
Svarbu: Subjektyvizmas nebūtinai yra „blogas“ – jis atspindi žmogiškąją prigimtį, kad mes viską filtruojame per savo patirtį. Tačiau moksle, teisėje ar medicinoje, kur reikalingas objektyvumas, subjektyvumas gali kelti problemų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.