Stretto (iš italų stringere – „suspausti, suglausti“) – tai muzikos terminas, reiškiantis glaudų temų persiklojimą kontrapunkte, kai kita tema (arba motyvas) prasideda dar nebaigus pirmosios. Tai sukuria intensyvumo, spaudimo ir kompleksiškumo įspūdį.
Trumpai: Temų „persiglaudimas“ kontrapunkte.
Pavyzdžiai:
1. J. S. Bacho „Menos fugos“ – daugelyje fugų stretto naudojama kaip viena iš pagrindinių kontrapunkto technikų, ypač pabaigoje, kuriant kulminaciją.
2. Dž. Verdžio operos „Trubadūras“ uvertiūra – čia stretto panaudota dramatiškam įtampos didinimui.
3. V. A. Mocarto „Requiem“ – „Kyrie“ – fugos tema persikloja stretto būdu, sustiprinant rimtumo ir maldavimo atmosferą.
Ne muzikoje (perkeltine prasme):
Terminas kartas nuo karto vartojamas literatūroje ar kalboje, reiškiant „intensyvų galutinį etapą“ ar „spartėjimą“, pvz.: „Pokalbis pasiekė stretto – visi kalbėjo vienu metu.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.