„Soritas“ – tai loginė samprotavimo grandinė, sudaryta iš nuosekliai išdėstytų teiginių, kur kiekvienas paskesnis remiasi ankstesniu, o galutinė išvada atrodo logiška, nors pradinis ir galutinis teiginys gali būti prieštaringi. Tai vadinama „sorito paradoksu“ arba „krūvos paradoksu“.
Trumpai:
Tai argumentas, kuris naudoja laipsnišką perėjimą nuo vieno teiginio prie kito, kol pasiekiama neintuityvi ar neteisinga išvada.
Pavyzdžiai:
1. „Krūvos paradoksas“ (klasikinis pavyzdys):
- Viena grūdoje nėra krūva.
- Jei pridėsi vieną grūdą prie to, kas nėra krūva, krūvos vis tiek nebus.
- Taigi, kad ir kiek grūdų pridėtum, krūvos niekada nebus.
Išvada: Nors milijonas grūdų yra krūva, logiškai „įrodome“, kad krūvos negali būti.
2. „Plikėjimo paradoksas“:
- Žmogus su pilna galva plaukų nėra plikas.
- Jei išplėši vieną plauką, jis vis tiek nebus plikas.
- Kartodami šį veiksmą, galiausiai žmogus taps visiškai plikas, nors kiekvienas žingsnis atrodo nekintantis.
Išvada: Nėra aiškios ribos, kada žmogus tampa pliku.
Esmė: Soritas pademonstruoja, kaip neaiškios ribos (pvz., „krūva“, „plikas“, „senas“) gali sukelti loginius paradoksus, kai laipsniški pokyčiai nekeičia kategorijos, bet galiausiai vis dėlto ją keičia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.