Sliabingas – tai baltiškos kilmės žodis, reiškantis švelnus, minkštas, neaštrus (dažniausiai apie maistą, skonį, tekstūrą ar garsą). Jis vartojamas apibūdinti tai, kas nesukelia stipraus pojūčio, yra lengvai suvokiama ar neturi ryškios charakteristikos.
Pavyzdžiai:
1. Apie skonį:
Šis sūris yra labai sliabingas, neturi ryškaus prieskonio.
(Sūris neaštrus, be stipraus skonio.)
2. Apie tekstūrą:
Kepalas išėjo sliabingas – labai purus ir minkštas.
(Kepalas minkštas, be krumplių.)
3. Apie garsą:
Jos balsas buvo sliabingas ir raminantis.
(Balsas švelnus, negrūdinantis.)
Sinonimai: švelnus, minkštas, neaštrus, blankus.
Priešingos reikšmės: aštrus, ryškus, grubus, intymus.
Žodis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje ar regioniniuose dialektuose (ypač Lietuvoje), nors literatūrinėje kalboje gali būti retesnis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.