sentencinis
"Sentencinis" yra būdvardis, kilęs iš lotyniško žodžio sententia, kuris reiškia "mintis", "posakis" ar "teiginys". Lietuvių kalboje jis vartojamas dviem pagrindinėmis reikšmėmis:
1. Susijęs su sakiniais (gramatika):
Nurodo, kad kažkas yra susiformavęs ar išreikštas kaip pilnas sakinys (pvz., turintis veiksnį ir tarinį).
Pavyzdys: "Sentencinė konstrukcija" – tai sakinio sandara.
2. Aforistiškas, glaustai išreikštas:
Apibūdina išsakymą, kuris yra trumpas, logiškas ir apibendrintas, dažnai su filosofiniu ar moraliniu potekščiu (panašiai kaip aforizmas ar maksima).
Pavyzdys: "Jo kalba buvo sentencinė – kiekvienas sakinys atrodė kaip išminties grūdas."
Trumpi pavyzdžiai:
1. Gramatinė reikšmė:
"Lietuvių kalboje yra sentencinių ir nesentencinių sakinių."
(Čia kalbama apie pilnus sakinius, pvz., "Vasarą šviečia saulė" – sentencinis;
"Šviečiant saulei" – nesentencinis.)
2. Stilistinė reikšmė (aforistiška):
"Filosofo mintys buvo sentencinės – aiškios ir giluminės."
"Jo sentenciniai posakiai įsiminė visiems, pvz., 'Laikas gydo visas žaizdas'."
Sinonimai (priklausomai nuo reikšmės):
- Gramatinėje prasmėje: sakininis, struktūrinis.
- Stilistinėje prasmėje: aforistiškas, lakoniškas, glaustas, iškalbingas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.