Sefardai – tai žydai, kilę iš Pirėnų pusiasalio (Ispanijos ir Portugalijos), taip pat jų palikuonys, išsaugoję savitą kultūrą, kalbą (ladino) ir religines tradicijas, besiskiriančias nuo kitos pagrindinės žydų grupės – aškenazų.
Trumpai:
- Kilimas: Ispanija/Portugalija (Sefarad – hebrajiškas Ispanijos pavadinimas).
- Kultūra: Išsaugota ladino kalba (ispaniškos šaknys, hebrajiškais rašmenimis), savita virtuvė, giedojimai.
- Istorija: Išvaryti iš Ispanijos 1492 m., pasklido po Šiaurės Afriką, Artimuosius Rytus, Balkanus, Olandiją, Lotynų Ameriką.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Žymus filosofas Baruch Spinoza (Olandija, XVII a.) buvo sefardų kilmės – jo šeima pabėgo iš Portugalijos dėl persekiojimų.
2. Kultūrinis: Ladino kalba – sefardų vartojama romanų kalba, kuria iki šiol kalbama ir kuriama (pvz., dainos, pasakos, literatūra). Pavyzdys: daina „Adio Kerida“ („Sudie, brangioji“).
Papildomai: Sefardų ir aškenazų skirtumai pasireiškia tariant hebrajų kalbą, liturgijoje, maisto tradicijose (pvz., sefardai valgo ryžius per Paschą, o aškenazai – ne).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.