sefardai
Sefardai – žydai, kilę iš Pirėnų pusiasalio (Ispanijos ir Portugalijos), bei jų palikuonys, išsibarsčius po visą pasaulį.
Pagrindiniai bruožai:
- Kalba arba kalba jų protėvių ladino kalba (judėjų-isp. kalba).
- Turėjo savitus religinius papročius, kulinariją, kultūrą, kurie skyrėsi nuo rytų Europos žydų (aškenazų).
Istorinis kontekstas:
- 1492 m. Ispanija ištrėmė žydus, kurie atsisakė krikštytis.
- Sefardai pabėgo į Š. Afriką, Artimuosius Rytus, Balkanus, Olandiją, Lotynų Ameriką.
Pavyzdžiai:
1. Žymūs sefardai: filosofas Baruch Spinoza (Olandija), politikas Benjamin Disraeli (JK), rašytojas Elias Canetti.
2. Kultūra: sefardiškų giesmių (romansas) tradicija, patiekalai kaip „pastel“ (mėsos pyragas) ar „boreka“.
3. Šiuolaikiniai sefardai: daugelis Izraelio žydų (apie 30%), ypač iš Š. Afrikos, Turkijos, Graikijos.
Trumpai: Sefardai – tai istorinė ir kultūrinė žydų grupė, susiformavusi Ispanijoje ir išsaugojusi savitą tapatybę.
- Tarptautiniai žodžiai: Sefardai
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.