Rinalgija – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų ir dažnai nereikalingą kalbėjimą, plepalus, tuščią žodžių kratinį. Jis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje, norint pajuokauti ar nusiteikti neigiamai apie kalbėtojo per ilgą ar neaiškų pasisakymą.
Kilmuo: Žodis greičiausiai kilęs iš rusų kalbos žargono „рындать“ (kalbėti, plepėti), o galimai susijęs ir su lietuvių žodžiu „rynkčioti“ (niūniuoti, murmėti).
Pavyzdžiai:
1. Pokalbyje:
„Nustok tą rinalgiją, sakyk tiesiai, ko nori!“
(Reikšmė: Nustok plepėti be reikalo / vartoti per daug žodžių.)
2. Apibūdinant kalbą:
„Vadovo pranešimas buvo gryna rinalgija – kalbėjo valandą, bet nieko konkretaus nepasakė.“
(Reikšmė: Kalba buvo tuščia, pernelyg ilga ir neinformatyvi.)
Sinonimai: plepalai, tuščiažodžiavimas, vėplavimas, niūniavimas, vartojamas ir žargonas „bėkis“ (iš rusų „бек“ – kalbėti).
Pastaba: Žodis nėra literatūrinės lietuvių kalbos dalis, bet paplitęs žargone, ypač tarp vyresnės kartos ar buvusios sovietinės erdvės šalių gyventojų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.