retroaktyvumas
Retroaktyvumas (lot. retro – atgal, activus – veikiantis) – tai teisinio akto (įstatymo, nutarimo, sutarties) galiojimas atgal, t. y. jo taikymas įvykiams ar teisiniams santykiams, kurie įvyko prieš paties akto priėmimą.
Trumpai:
Retroaktyvus aktas keičia ar nustato teisines pasekmes jau įvykusiems dalykams.
Pavyzdžiai:
1. Baudžiamasis teisė (dažniausiai draudžiama):
Jei 2023 m. veiksmas buvo nebaudžiamas, o 2024 m. priimamas naujas įstatymas, kuris jį nubaudžia, šis įstatymas negali būti taikomas atgal (išskyrus išimtis, kai tai palanku kaltinamajam).
2. Mokesčių teisė:
Valstybė priima įstatymą, nuo 2025 m. didinantį PVM. Jei jis būtų retroaktyvus, jis galėtų būtų taikomas ir 2024 m. pirkimams, kas sukeltų papildomų mokėjimų už jau įvykusias operacijas.
3. Darbo teisė:
Įmonė 2024 m. birželį priima naują vidaus taisyklę, pagal kurią už viršvalandžius mokama didesniu koeficientu. Jei taisyklė būtų retroaktyvi, ji galėtų taikytis ir už 2024 m. sausio–gegužės mėn. viršvalandžius.
4. Piliečių atlyginimai:
Valstybė nusprendžia išmokėti vienkartinę kompensaciją asmenims, kurie prarado turtą dėl natūralios nelaimės 2020 m., nors kompensacijos įstatymas priimtas tik 2024 m. Tai – palanki retroaktyvumo forma.
Svarbu:
- Konstitucijos lygmuo daugelyje šalių draudžia retroaktyvius baudžiamuosius įstatymus (žr. nullum crimen sine lege – nėra nusikaltimo be įstatymo).
- Retais atvejais leidžiamas palankus retroaktyvumas (kai teisė aktas pagerina asmens padėtį).
- Dažniausiai teisiniai aktai veikia į priekį (prospectively), o ne atgal.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.