Proskripcija – tai viešas paskelbimas (sąrašas) apie asmenį, kuris paskelbtas už įstatymų ribų;
paprastai reiškia politinio priešo (ar priešų) išvadavimą nuo bausmės, jo turtą konfiskuojant, o pačiam dažnai grės mirties bausmė. Tai buvo politinio teroro priemonė.
Trumpai: politinis sąrašas paskelbiant asmenis "už įstatymų ribų", dažnai su konfiskacija ir mirties bausme.
Pavyzdžiai:
1. Senovės Romoje – pirmasis žinomas masinis panaudojimas buvo Lucijaus Kornelijaus Sulos valdymo metu (82–81 m. pr. Kr.), kai jis sudarė proskripcijų sąrašus, kuriuose buvo paskelbti jo politiniai priešai (daugiausia populiarai). Jų turtas buvo konfiskuojamas, o patys žudomi be teismo.
2. Antrasis triumviratas (Oktavianas, Markas Antonijus, Lepidas) 43 m. pr. Kr. taip pat paskelbė proskripcijas, siekdami sunaikinti priešus (pvz., Ciceronas buvo įtrauktas į sąrašą ir nužudytas) bei gauti lėšų kariuomenei iš konfiskuoto turto.
Šiuolaikine prasme žodis kartais vartojamas perkeltai, reiškiant bet kokį sistemingą priešų pašalinimą ar represijas (pvz., politinės "valymo" akcijos).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.