Primityvizacija – tai sąvoka, reiškianti primitivumo, paprastumo, grubumo arba atsilikimo įsisavinimą, imitavimą ar pabrėžimą kultūroje, mene, mąstyme ar visuomenės gyvenime. Ji dažnai siejama su grubumo, neapdorotumo ar net atgyjančių senovinių, netobulų formų kultūvimu.
Pavyzdžiai:
1. Mene – kai šiuolaikinis menininkas sąmoningai naudoja vaizdavimo formas, primenančias priešistorinius piešinius ar vaikų meną (pvz., naudoja supaprastintas figūras, grubius potėpius, akivaizdžią techninę „neišmanymą“).
2. Visuomenėje – kai politinėje retorikoje ar viešajame diskurse įsisavinami primityvūs, paprasti (kartais net agresyvūs) argumentai, atsisakant niuansų ir kompleksiškumo, siekiant suvokiamumo ar emocinio poveikio.
3. Kasdieniame gyvenime – pavyzdžiui, kai žmogus sąmoningai atsisako sudėtingų technologijų ar socialinių normų, imituodamas „grubesnį“, paprastesnį gyvenimo būdą (nors tai gali būti ir laikinas, dekoratyvus pasirinkimas).
Trumpai: Primityvizacija – tai sąmoningas ar nesąmoningas primityvumo elementų perėmimas ar akcentavimas įvairiose srityse, dažnai kaip reakcija į pernelyg sudėtingą, racionalizuotą ar technologizuotą realybę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.