predikatỹvas [lot. praedicativus — patvirtinantis], lingv. sudėtinio vardažodinio tarinio neasmenuojamoji dalis, su jungtimi sudaranti sakinio gram. centrą.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.