postglosatoriai
Postglosatoriai (lot. postglossatores, dar vadinami komentatoriais arba konsiliatoriais) – tai XIV–XV a. Europos teisės mokslininkai (daugiausia Italijoje ir Prancūzijoje), kurie tęsė glosatorių darbą, gilindamiesi į Romos teisės (ypač Justinianaus Corpus Iuris Civilis) tyrimą. Jie peržengė ankstesnių mokslininkų glosų (trumpų paaiškinimų) ribas ir pradėjo rašyti išsamesnius komentarus, taikydami logines bei dialektines metodus, siekdami pritaikyti Romos teisę savo laikų praktiniams teisiniams poreikiams.
Pagrindiniai bruožai:
- Dėmesys teisės sisteminimui ir bendroms teisės teorijoms.
- Siekis suderinti Romos teisės normas su vietinėmis (įprastinėmis) teisės tradicijomis.
- Dažnas konsilijų (teisinių išvadų konkrečiais atvejais) rengimas.
Pavyzdžiai žymių postglosatorių:
1. Bartolas de Saksoferato (Bartolus de Saxoferrato, 1313–1357) – vienas įtakingiausių;
jo darbai buvo plačiai cituojami Europos teismuose, o jo autoritetas buvo toks didelis, kad buvo sakoma: "Nemo bonus iurista nisi bartolista" („Nėra gero teisininko, jei jis nėra bartolistas“).
2. Baldas Ubaldis (Baldus de Ubaldis, 1327–1400) – Bartolo mokinys, rašęs komentarus tiek civilinei, tiek kanoninei teisei.
3. Pilypas Decijus (Philippus Decius, 1454–1535) – vėlyvasis postglosatorius, veikęs pereinamuoju laikotarpiu į humanistinę teisės mokyklą.
Įtaka:
Postglosatorių darbai padėjo pagrindą bendrajai Europos teisinei tradicijai (ius commune) ir turėjo didelės įtakos vėlesnei teisės mokslui, ypač kontinentinės Europos šalyse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.