Plenipotencija – tai pilna ir neribota įgaliojimas atstovauti kitam asmeniui ar organizacijai, dažniausiai formaliai patvirtintas dokumentu (pvz., notaro).
Trumpai: pilna įgaliojimo teisė veikti kito vardu.
Pavyzdžiai:
1. Tarptautiniuose santykiuose:
„Šalies ambasadorius gavo plenipotenciją vesti derybas dėl taikos sutarties.“
2. Teisinėje praktikoje:
„Advokatas, turintis notariškai patvirtintą plenipotenciją, gali pasirašyti sutartį kliento vardu.“
3. Versle:
„Generaliniam direktoriui suteikta plenipotencija tvarkyti visus įmonės turtinius reikalus.“
Sinonimai: pilna įgaliojimo teisė, visiškas įgaliojimas, pilna valdžia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.