plenipotencija

Plenipotencija – tai pilna ir neribota įgaliojimų teisė atstovauti valstybei ar organizacijai tarptautiniuose reikaluose, dažniausiai susijusi su diplomatiniais įgaliojimais.

Pagrindinė reikšmė:
Asmuo (pvz., ambasadorius, pasiuntinys) gauna visapusę galią derėtis, pasirašyti sutartis ar priimti sprendimus savininko (valstybės, monarcho) vardu be papildomo sutikimo.

Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Karalius suteikia pasiuntiniui plenipotenciją sudaryti taikos sutartį su kita valstybe.
2. Šiuolaikinis: Vyriausybė įgalina ministrą plenipotencijos raštu dalyvauti ES derybose dėl klimato kaitos susitarimo.
3. Teisinis terminas: Tarptautinėse sutartyse dažnai minimi „įgaliotieji su visomis teisėmis“ (plenipotentiaries), turintys galios jas pasirašyti.

Trumpai: Plenipotencija – oficialus neribotų įgaliojimų perdavimas atstovauti ir priimti įsipareigojimus.

• Tarptautiniai žodžiai: plenipotencija

Įrašas
Paaiškinimas	Plenipotencija – tai pilna ir neribota įgaliojimų teisė atstovauti valstybei ar organizacijai tarptautiniuose reikaluose, dažniausiai susijusi su diplomatiniais įgaliojimais. Pagrindinė reikšmė: Asmuo (pvz., ambasadorius, pasiuntinys) gauna visapusę galią derėtis, pasirašyti sutartis ar priimti sprendimus savininko (valstybės, monarcho) vardu be papildomo sutikimo. Pavyzdžiai: 1. Istorinis: Karalius suteikia pasiuntiniui plenipotenciją sudaryti taikos sutartį su kita valstybe. 2. Šiuolaikinis: Vyriausybė įgalina ministrą plenipotencijos raštu dalyvauti ES derybose dėl klimato kaitos susitarimo. 3. Teisinis terminas: Tarptautinėse sutartyse dažnai minimi „įgaliotieji su visomis teisėmis“ (plenipotentiaries), turintys galios jas pasirašyti. Trumpai: Plenipotencija – oficialus neribotų įgaliojimų perdavimas atstovauti ir priimti įsipareigojimus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.