Platonizmas – tai filosofinė sistema, kildinama iš graikų filosofo Platono (apie 427–347 m. pr. Kr.), kurios esmė yra idėjų (formų) teorija. Platonas teigė, kad tikroji tikrovė yra ne materinis pasaulis, o amžinų, nesikeičiančių ir tobulių idėjų pasaulis, kurį galima suvokti tik protu. Materinis pasaulis yra tik šešėlis ar netobula idėjų atspindžio kopija.
Pagrindinės idėjos:
1. Dviguba tikrovė:
- Idėjų pasaulis – tobulas, amžinas ir nematerialus.
- Jausmų pasaulis – kintantis, netobulas, materialus.
2. Anamnezė – žinojimas yra sielos prisiminimas iš idėjų pasaulio.
3. Filosofo valdžia – tik išmintingi filosofai, matantys idėjas, gali teisingai valdyti visuomenę.
Pavyzdžiai:
1. Geometrija: Visi materialūs apskritimai yra netobuli, bet egzistuoja tobula Apskritimo idėja, kuri yra amžina ir matematiškai gryna.
2. Meilė: Materialus grožis (pvz., gražus veidas) yra tik pirmas žingsnis link supratimo apie Grožio idėją kaip tobulą ir amžiną esmę.
3. Valstybė: Platonas savo veikale „Valstybė“ aprašo idealios visuomenės modelį, paremtą idėjų pasaulio harmonija – tai Idealios valstybės idėja, kurios materialios valstybės stengiasi pasiekti.
Platonizmas darė didelę įtaką Vakarų filosofijai, krikščionybei (ypač per neoplatonizmą), mokslo ir meno sampratai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.