Pinkas (dažniausiai vartojama forma: pinkas, daugiskaita: pinkai) – tai įrašų knyga, protokolų knyga, registras, ypač naudota žydų bendruomenėse (kehillah) viduramžiais ir vėliau, kurioje buvo fiksuojami svarbūs bendruomenės nutarimai, įstatymai, finansiniai įrašai, sutartys ir kiti dokumentai.
Trumpai tariant: pinkas – tai bendruomenės ar organizacijos oficialus protokolų / įrašų knyga.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas:
„Vilniaus žydų bendruomenės pinkuose buvo užrašyti visi svarbiausi miesto kahalo (bendruomenės) sprendimai.“
2. Šiuolaikinis, platesnis vartojimas (perkeltine prasme):
„Šiame sąsiuvinyje jis vedė savo asmeninį pinką – užsirašinėjo mintis ir svarbius įvykius.“ (Čia vartojama kaip „asmeninė įrašų knyga“ ar „dienoraštis“).
Svarbu: Žodis kilęs iš hebrajų kalbos (פִּנְקָס), į lietuvių kalbą atėjo per lenkų pinkas ir rusų пинкас. Dabar jis retai vartojamas kasdienėje kalboje, dažniausiai randamas istoriniuose tekstuose ar specialiojoje literatūroje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.