piko
„Piko“ reikšmė:
Tai kalbos dalis, kuri reiškia smailų arba aštrią galą, viršūnę, smaigalį, dažniausiai kalbant apie kalnus, pastatų stogus, adatų galiukus ar panašius objektus. Taip pat gali būti vartojama perkeltine prasme, pavyzdžiui, apie kokio nors reiškinio ar proceso viršūnę, kulminaciją.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė reikšmė:
„Kalno piko viršūnė buvo apgubta sniegu.“
„Adatos pikas toks smailus, kad lengvai perveria audinį.“
2. Perkeltinė reikšmė:
„Elektros suvartojimas pasiekė piko valandą ryte.“ (t. y. aukščiausią tašką)
„Jo karjera pasiekė piką, kai jis tapo kompanijos prezidentu.“
Pastaba: Lietuvių kalboje dažniau vartojamas variantas „pikas“ (vyr. g.), bet „piko“ yra kilęs iš tos pačios šaknies ir naudojamas sudurtiniuose žodžiuose ar tam tikrose konstrukcijose (pvz., piko valanda, piko apkrova).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.