„Pentametras“ – tai eilėdaros (metrikos) terminas, reiškiantis penkių metrinių pėdų eilutę poezijoje. Dažniausiai vartojamas jambinis pentametras (penkios jambinės pėdų: ◡—), kuris yra klasikinės anglų poezijos pagrindas, ypač dramoje ir sonetuose.
Trumpai:
Penkių pėdų eilutė, kurios kiekviena pėda paprastai sudaryta iš dviejų skiemenų (silabų).
Pavyzdžiai:
1. William Shakespeare (sonetai, dramos) – jambinis pentametras:
„Shall I | compare | thee to | a sum | mer’s day?“
(Sonetas 18;
vertime išlaikyti pentametrą sunku, bet eilutė turi 10 skiemenų, 5 pėdas).
2. John Milton „Paradise Lost“:
„Of man’s | first dis | o‑be‑dience | and the fruit“
(Pirmoji eilutė;
čia yra kai kurios variacijos, bet pagrindas – pentametras).
3. Aleksandras Puškinas „Eugenijus Oneginas (keturių pėdų jambas rusų poezijoje, bet pentametras taip pat plačiai vartojamas):
„Мой дя́дя | са́мых че́стных | прави́л...“
(Rusų kalboje pentametras dažnai susijęs su 5 kirtiniais skiemenimis eilutėje).
Svarbu:
- Antikinėje poezijoje (graikų, lotynų) pentametras dažnai derinamas su heksametru (eleginis distichas).
- Lietuvių poezijoje pentametras vartojamas rečiau, bet gali būti siekiama atkartoti 10–11 skiemenų eilutes su natūraliu kirtiniu ritmu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.