Pankrationas – tai senovės Graikijos kovos menas, kuris derino bokso ir imtynių elementus. Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžių pan (viskas) ir kratos (galia, jėga), todėl gali būti verčiamas kaip „visa galia“ arba „visa jėga“. Tai buvo viena žiauriausių ir labiausiai reikalaujančių sporto šakų senovės Olimpijos žaidynėse, kurioje leista beveik viskas, išskyrus akies išdūrimą ir kandžiojimą.
Pagrindinės savybės:
- Kovotojai naudojo smūgius (kumščiais, kojomis), metimus, sąnarių laužymus ir dusinimus.
- Pergalė buvo skelbiama, kai priešininkas atsisakydavo (duodamas ženklą pakeldamas ranką) arba netekdavo sąmonės.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis pavyzdys:
Olimpinių žaidynių pankrationo čempionas Arichionas iš Figalejos mirė finale, bet vis tiek buvo paskelbtas nugalėtoju. Pasakojama, kad prieš mirtį jį sučiumpęs priešininkas atsisakė kovos dėl sąnario iširimo, kurį Arichionas sukėlė paskutiniu judesiu.
2. Šiuolaikinis pavyzdys:
Pankrationo principai paveikė šiuolaikinius mišrių kovos menų (MMA) sportus. Pvz., UFC kovose naudojami panašūs į pankrationą įgūdžiai – smūgiai stovint, kova parterre, sąnarių laikymai.
Trumpai: Pankrationas – senovės Graikijos visapusiškas kovos menas, kuriame buvo leista naudoti beveik visus metodus, kad tik nugalėtum priešininką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.