„Pandusas“ yra neformalus, šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų, dažnai pernelyg išplėtotą pasakojimą ar kalbą. Jis dažnai vartojamas norint apibūdinti kalbą, kuri atrodo beprasmė, per daug sudėtinga arba tiesiog varginanti klausytis.
Trumpai:
Tai yra ilgas, nuobodus ir neaiškus pasakojimas/kalba.
Pavyzdžiai:
1. Pokalbio kontekste:
„Vakar susitikau su draugu, ir jis man išdėstė visą savo gyvenimo istoriją – tikras pandusas, po kurio aš užmigau.“
2. Apibūdinant kalbą/pranešimą:
„Politiko kalba buvo vienas didelis pandusas – daug žodžių, bet mažai konkrečių idėjų.“
3. Literatūroje/tekste:
„Kai kurie romanai yra pilni nereikalingų pandusų, kurie tik atitolina nuo pagrindinės siužeto linijos.“
Kilmė:
Žodis „pandusas“ yra kilęs iš anglų kalbos žodžio „pandemonium“ (chaosas, triukšmas), tačiau lietuvių kalboje jis įgavo specifinę reikšmę, susijusią su per ilga, chaotiška kalba. Kartais jis gali būti siejamas ir su žodžiu „pandemonium“ kaip „šurmulys“ ar „neramumai“, bet dažniausiai vartojamas būtent kalbant apie nuobodžią, pernelyg išplėstą kalbą.
Sinonimai:
pratarmė, įžanga, vandens pylimas, tuščias plepėjimas, nuobodu kalbėjimas.
Naudojimas:
Žodis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje, neoficialiuose pokalbiuose ar kritiniuose kontekstuose, norint pabrėžti kalbos/perteikimo nuobodumą ar perteklinį ilgumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.