Paleomagnetizmas
Paleomagnetizmas – tai uolienų magnetinių savybių tyrimas, siekiant atkurti Žemės magnetinio lauko kryptį ir intensyvumą geologinėje praeityje.
Trumpai:
Tai mokslas, tiriantis uolienose „įšaldytą“ senovinį magnetizmą, kuris atspindi Žemės magnetinio lauko būklę tada, kai uoliena susidarė arba sukietėjo.
Pavyzdžiai:
1. Jūros dugno plėtimasis
Atlanto vandenyno dugne vulkaninės uolienos išsilaiko magnetizuotos pagal dominuojantį magnetinį lauką jų kietėjimo metu. Tyrimai parodė, kad magnetinės juostos abipus vidurio vandenynio kalnagūbrio yra simetriškos, o tai įrodė, kad jūros dugnas plečiasi, o Žemės magnetiniai poliai periodiškai keičiasi.
2. Žemynų dreifas ir kontinentų judėjimas
Paleomagnetiniai duomenys iš senų uolienų (pvz., bazaltų) parodė, kad kontinentai anksčiau buvo kitokioje padėtyje. Pavyzdžiui, Indijos subkontinento uolienų magnetizmas rodo, kad jis pamažu judėjo į šiaurę ir susidūrė su Azija, suformuodamas Himalajus.
Paprastai:
Paleomagnetizmas yra kaip uolienų magnetinė atmintis, leidžianti suprasti, kaip judėjo Žemės plokštės ir kaip keitėsi planetos magnetinis laukas per milijonus metų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.