Orfizmas – tai religinis ir filosofinis judėjimas Senovės Graikijoje, susijęs su poetu ir pranašu Orfėjumi (gr. Orpheus). Pagrindinės idėjos:
1. Sielos nemirtingumas ir reinkarnacija – siela yra dieviška, bet įkūnijama kūne kaip bausmė. Per kelis gyvenimus turi išsivalyti.
2. Dualizmas – priešprieša tarp sielos (gero, dieviško) ir kūno (blogo, žemiško).
3. Asketiškas gyvenimas – siekiant išvaduoti sielą, reikia laikytis griežtų taisyklių (pvz., vegetarizmas, vengimas kraujo aukų).
4. Miterizmas – pasakojimai apie dievų kovas, ypač apie Dioniso-Dzeuso sūnų Zagrėjų, kurio suvalgytos dalys davė pradžią žmonijai. Tai paaiškina žmogaus dvilypę prigimtį (dievišką ir žemišką).
Pavyzdžiai:
1. Orfinės lentelės – auksinės lamelės, randamos kapuose, kuriose užrašytos instrukcijos mirusiesiems, kaip elgtis pomirtiniame pasaulyje, kad siela pasiektų laimę.
2. Orfinė teogonija – mitas apie pasaulio sutvėrimą, kur pirmapradė Naktis pagimdė Visatą, o iš jos atsirado Chronas (Laikas) ir kitos dievybės. Skiriasi nuo Hesiodo teogonijos.
3. Įtaka Platono filosofijai – Platonas perėmė orfinę idėją apie sielos nemirtingumą ir kūno kaip kalėjimo sampratą (pvz., dialoge „Faidas“).
Orfizmas buvo alternatyva oficialiai graikų religijai, emfatizavo individualų išganymą, o ne visuomeninius ritualus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.