Normatyvizmas – tai požiūris arba filosofinė pozicija, teigianti, kad tam tikros normos, taisyklės ar vertybės yra objektyviai teisingos, privalomos ir turi būti laikomasi jų nepriklausomai nuo konteksto ar individualių nuomonių. Normatyvizmas dažnai siejamas su moralės, teisės, kalbos ar kultūros sritimis, kuriose akcentuojamas „teisingas“ elgesys, kalba ar vertinimas pagal nustatytus standartus.
Trumpai: Tai įsitikinimas, kad egzistuoja vieninteliai teisingi standartai, kuriems visi turėtų atitikti.
Pavyzdžiai:
1. Kalbos normatyvizmas
Kalbininkas ar mokytojas gali tvirtinti, kad tik viena kalbos forma (pvz., literatūrinė kalba) yra „teisinga“, o visos kitos (tarmės, žargonas) yra klaidingos arba netinkamos. Pvz., griežtai pataisoma sakinių konstrukcija, kuri nėra pagal gramatikos taisykles, net jei ji plačiai vartojama kasdienėje kalboje.
2. Moralinis normatyvizmas
Teigiama, kad tam tikri moraliniai principai (pvz., „nežudyk“, „neliūdk“) yra absoliutūs ir universalūs, o jų laikymasis yra privalomas visiems žmonėms, nepaisant kultūrinių skirtumų ar situacijos. Pvz., kai kas nors sako: „Tai moraliai bloga, nes taisyklės yra taisyklės“.
3. Teisinis normatyvizmas
Teisėje normatyvizmas pasireiškia per įstatymų, kurie nustato griežtus elgesio standartus, privalomumą. Pvz., nuostata, kad visi turi laikytis vienodų eismo taisyklių, nes jos yra nustatytos kaip vienintelis teisingas elgesio būdas.
Svarbu: Normatyvizmas dažnai kritikuojamas už pernelyg standartų nustatymą, nepaisant individualių, kultūrinių ar istorinių skirtumų. Jam priešinasi deskriptyvizmas (aprašomasis požiūris), kuris siekia apibūdinti esamą praktiką (pvz., kalbos vartoseną) be vertinimo, kas yra „teisinga“ ar „klaidinga“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.