Neurohumoralinis – tai terminas, apibūdinantis fiziologinius procesus, kuriuose dalyvauja ir nervinė, ir hormoninė (humoralinė) reguliacija, dažnai veikiantys kartu arba tarpusavyje sąveikaujant.
Trumpai: Tai reiškia nervų ir hormonų bendradarbiavimą organizmo funkcijoms kontroliuoti.
Pavyzdžiai:
1. Streso atsakas
- Smegenys (nervinė sistema) į stresą reaguoja aktyvuodamos hipotalamą.
- Hipotalamas skatina hipofizę išskirti hormonus, kurie stimuliuoja antinksčius išskirti kortizolį (streso hormoną).
- Čia nervinis signalas (per hipotalamą) sukelia hormoninį atsaką – tai neurohumoralinis mechanizmas.
2. Kraujospūdžio reguliacija
- Kai kraujospūdis nukrenta, nervinė sistema (pvz., simpatinės nervų gijos) tiesiogiai sukelia kraujagyslių susitraukimą.
- Tuo pat metu aktyvuojami inkstai, kurie išskiria hormoną reniną, kadangi dalyvauja abi sistemos – nervinė ir hormoninė.
3. Širdies veiklos kontrolė
- Širdies dažnį reguliuoja autonominė nervinė sistema (simpatinė ir parasimpatinė).
- Kartu į širdies veiklą įtakos turi ir hormonai (pvz., adrenalinas), kurie gali būti išskiriami nervinio stimuliacijos metu.
Esminė mintis: Neurohumoralinė reguliacija leidžia organizmui greitai ir lanksčiai reaguoti į pokyčius, derinant nervų greitą signalizaciją ir hormonų ilgalaikį poveikį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.