Neptūnizmas
Neptūnizmas – tai geologinė teorija, kuri teigia, kad Žemės pluta ir uolienos susidarė dėl vandens (jūrų, vandenynų) veiklos per ilgą laiką. Tai priešingybė plutonizmui, kuris akcentuoja ugnies (magmos, vulkanų) vaidmenį Žemės raidai.
Pagrindinės idėjos:
- Uolienos (ypač nuosėdinės) susidarė iš vandenyse nusėdusių mineralų ir organinių liekanų.
- Net granitai ir bazaltai gali būti vandens ištirpintų medžiagų nusėdimas.
- Visos Žemės geologinės struktūros paaiškinamos potvyniais, srautais, nusėdimu.
Pavyzdžiai:
1. Kreidos klifai (pvz., Doverio klifai Anglijoje) – neptūniškai aiškinami kaip milijonus metų jūros vandenyje nusėdusių mikroorganizmų (foraminiferų) sukauptos masės.
2. Kvarciniai smiltainiai – susidarę iš smėlio grūdelių, kuriuos vandens srautai pernešė ir sukonsolidavo.
3. Fosilijų buvimas uolienose – neptūnistai tai aiškino kaip įrodymą, kad uolienos formavosi vandens telkinių dugne.
Istorinė reikšmė:
XVIII–XIX a. neptūnizmą propagavo vokiečių geologas Abrahamas Gotlobas Verneras. Teorija buvo dominuojanti iki vulkaninių procesų vaidmens atradimo. Šiuolaikinėje geologijoje neptūnizmas laikomas pernelyg vienpusišku paaiškinimu, bet jo indėlis – pabrėžtas vandens vaidmuo nuosėdinių uolienų formavimui – išliko svarbus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.