narkoanalizė
Narkoanalizė – tai psichologinis tyrimo metodas, kai asmeniui į veną įvedami specialūs vaistai (pvz., barbituratai, benzodiazepinai), kurie laikinai susilpnina jo savikontrolę ir slopinantys gynimosi mechanizmus, kad būtų lengviau išgauti informaciją ar prisiminimus, kuriuos asmuo sąmoningai slėptų arba nepamenėtų.
Trumpai: Tai "tiesos serumo" tipo procedūra, skirta paslėptai informacijai išgauti veikiant vaistams.
Pavyzdžiai:
1. Teismo medicinoje / kriminalistikoje:
Narkoanalizė kartais naudojama tardant auką ar liudininką, kuris dėl psichologinės traumos negali prisiminti įvykio detalių. Pavyzdžiui, įtariamo smurto aukai gali būti atlikta narkoanalizė, kad ji galėtų atkurti įvykį atmintyje ir pateikti detalesnius duomenis.
2. Psichoterapijoje (istorinis pavyzdys):
XX a. viduryje kai kurie psichiatrai naudojo narkoanalizę (pvz., naudodami "Amytal" ar "Pentothal") sunkiai susikalbantiems pacientams, siekdami išgauti paslėptus prisiminimus ar padėti įveikti psichologines blokadas. Šiandien šis metodas laikomas pasenusiu ir etiškai abejotinu.
Svarbu: Narkoanalizė nėra laikoma visiškai patikimu metodu, nes gauta informacija gali būti iškraipyta, o pats metodas kelia didelių etinių ir teisinių klausimų. Daugelyje šalių jos naudojimas teisminėje praktikoje yra ribojamas arba draudžiamas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.