"Mutizmas" – tai psichologinis terminas, reiškiantis sąmoningą arba nesąmoningą tyloje pasilikimą, nepaisant galimybės kalbėti. Tai gali būti susiję su emociniais sutrikimais, traumomis, baimėmis ar specifinėmis psichologinėmis sąlygomis.
Trumpai:
Mutizmas – tai kalbos nebuvimas arba atsisakymas kalbėti tam tikrose situacijose ar su tam tikrais žmonėmis, nors fizinė galimybė kalbėti išlieka.
Pavyzdžiai:
1. Selektyvus mutizmas (dažniausias vaikų amžiuje):
Vaikas namuose kalba laisvai su šeima, bet mokykloje ar viešose vietose visiškai nutyla, net atsakydamas į tiesioginius klausimus.
2. Trauminis mutizmas:
Suaugęs asmuo, patyręs sunkų emocinį šoką (pvz., nelaimingą atsitikimą), staiga praranda gebėjimą kalbėti, nors anksčiau kalbėjo normaliai. Tai gali būti laikinas reiškinys.
Svarbu: Mutizmas nėra tyčinis elgesys ar užsispyrimas – tai dažniausiai sąlygoja psichologiniai veiksniai, reikalaujantys specialistų (psichologų, logopedų) pagalbos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.