"Motu proprio" (lot. „iš savo iniciatyvos“) – tai lotyniškas posakis, reiškiantis, kad sprendimas ar veiksmas buvo imtas savarankiškai, be išorinio spaudimo ar prašymo. Dažniausiai vartojamas teisiniame ir bažnytiniame kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Bažnyčios teisėje:
Popiežius gali paskelbti motu proprio dekretą (pvz., apie liturgijos reformą), veikdamas savo iniciatyva, o ne atsakydamas į kitų prašymus.
2. Teisiniame kontekste:
Teisėjas gali motu proprio atidėti bylos nagrinėjimą, jei aptinka procedūrinių klaidų, nors šito niekas neprašė.
3. Kasdienėje kalboje (metaforiškai):
„Direktorius motu proprio pakeitė įmonės politiką, nes pats matė problemą.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.