Monorimas – tai eilėraštis, sudarytas tik iš vienos rimos per visą kūrinį. Visos eilutės baigiasi tuo pačiu garsu, todėl rimuojasi tarpusavyje. Tai retai sutinkama rimavimo forma, dažniau naudojama kaip stilistinė priemonė ar žaismingumo elementas.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių liaudies dainos fragmentas:
Užaugau aš kalnelį,
Nemačiau žalelės,
Nemačiau žalelės,
Tik vieną dobelį.
(Čia rimuojasi visi eilučių galai: kalnelį – žalelės – žalelės – dobelį – visi baigiasi -elį/-elės garsine kombinacija.)
2. Eksperimentinis monorimas (sukurtas pavyzdžiui):
Vasarą žydi gėlės skėry,
Vanduo teka šaltas, verksnys skęs,
Miške tylu, tik paukščių skers,
Ir širdyje ramus atgars.
(Visos eilutės baigiasi skiemeniu -ers/-ės, sudarydamos vientisą rimą.)
Trumpai: Monorimas – eilėraštis, kurio visos eilutės rimuojasi vienodai. Dažniau naudojamas trumpuose kūriniuose ar kaip išskirtinė rimavimo forma.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.