miazė

Miazė – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis tamsų, debesuotą orą, lietus arba liūtį. Jis vartotas daugiausia tarmėse ir senuosiuose tekstuose.

Pavyzdžiai:
1. "Žiema, miazė, sniegas – toks buvo kelias į kalną." (čia – blogas, lietingas oras)
2. "Išėjo į lauką, bet grįžo greit – užklupo miazė." (čia – staigus lietus)
3. "Per tą miazę nieko matyti nebuvo." (tamsus, debesuotas dangus)

Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje bendrinėje kalboje beveik nevartojamas, tačiau gali būti sutinkamas poetiniuose tekstuose arba vietovardžiuose (pvz., Miazai, Miazėlė).

Įrašas
Paaiškinimas	Miazė – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis tamsų, debesuotą orą, lietus arba liūtį. Jis vartotas daugiausia tarmėse ir senuosiuose tekstuose. Pavyzdžiai: 1. "Žiema, miazė, sniegas – toks buvo kelias į kalną." (čia – blogas, lietingas oras) 2. "Išėjo į lauką, bet grįžo greit – užklupo miazė." (čia – staigus lietus) 3. "Per tą miazę nieko matyti nebuvo." (tamsus, debesuotas dangus) Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje bendrinėje kalboje beveik nevartojamas, tačiau gali būti sutinkamas poetiniuose tekstuose arba vietovardžiuose (pvz., Miazai, Miazėlė).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.