mezomerija

Mezomerija – tai cheminis reiškinys, kai molekulės arba jonos struktūra negali būti tiksliai pavaizduota viena struktūrine formule, o tik keliais rezonansiniais (mezomeriniais) struktūriniais variantais, kurie skiriasi tik elektronų išsidėstymu, bet ne atomų padėtimi. Tai atsiranda dėl elektronų delokalizacijos (pvz., konjuguotose sistemose).

Trumpai: Mezomerija – elektronų delokalizacija, kurią galima pavaizduoti keliais lygiaverčiais (arba artimais) struktūriniais variantais.

Pavyzdžiai:

1. Benzenas (C₆H₆)
Klasikinis pavyzdys – benzeno žiedas negali būti pavaizduotas viena formule su pavieniais ir dvigubais ryšiais, nes visi C–C ryšiai yra tarpiniai tarp viengubų ir dvigubų. Jis vaizduojamas dviem Kekulė struktūromis, kurios yra rezomansinės:

(Viena struktūra su kaitaliojančiais dvigubais ryšiais)
↔
(Kita struktūra, kur dvigubi ryšiai pasislinkę)

Tikroji struktūra yra hibridas tarp šių dviejų variantų.

2. Karboksilato anijonas (RCOO⁻)
Pavyzdžiui, acto rūgšties anijone (CH₃COO⁻) neigiamas krūvis yra delokalizuotas tarp dviejų deguonies atomų:

CH₃–C(=O)–O⁻ ↔ CH₃–C(–O⁻)=O

Abi deguonies dalyvauja neigiamo krūvio nešime, o tikroji struktūra yra tarpinė.

3. Nitratas anijonas (NO₃⁻)
Turi tris ekvivalentiškas rezomansines struktūras, kuriose dvigubas ryšys ir neigiamas krūvis pasislenka tarp trijų deguonies atomų.

Svarbu: Mezomerijos struktūros nėra skirtingos molekulės – tai tik skirtingi galimi elektronų išsidėstymo būdai, o tikroji molekulė yra visų šių variantų stabilus hibridas.

Įrašas
Paaiškinimas	Mezomerija – tai cheminis reiškinys, kai molekulės arba jonos struktūra negali būti tiksliai pavaizduota viena struktūrine formule, o tik keliais rezonansiniais (mezomeriniais) struktūriniais variantais, kurie skiriasi tik elektronų išsidėstymu, bet ne atomų padėtimi. Tai atsiranda dėl elektronų delokalizacijos (pvz., konjuguotose sistemose). Trumpai: Mezomerija – elektronų delokalizacija, kurią galima pavaizduoti keliais lygiaverčiais (arba artimais) struktūriniais variantais. Pavyzdžiai: 1. Benzenas (C₆H₆) Klasikinis pavyzdys – benzeno žiedas negali būti pavaizduotas viena formule su pavieniais ir dvigubais ryšiais, nes visi C–C ryšiai yra tarpiniai tarp viengubų ir dvigubų. Jis vaizduojamas dviem Kekulė struktūromis, kurios yra rezomansinės: (Viena struktūra su kaitaliojančiais dvigubais ryšiais) ↔ (Kita struktūra, kur dvigubi ryšiai pasislinkę) Tikroji struktūra yra hibridas tarp šių dviejų variantų. 2. Karboksilato anijonas (RCOO⁻) Pavyzdžiui, acto rūgšties anijone (CH₃COO⁻) neigiamas krūvis yra delokalizuotas tarp dviejų deguonies atomų: CH₃–C(=O)–O⁻ ↔ CH₃–C(–O⁻)=O Abi deguonies dalyvauja neigiamo krūvio nešime, o tikroji struktūra yra tarpinė. 3. Nitratas anijonas (NO₃⁻) Turi tris ekvivalentiškas rezomansines struktūras, kuriose dvigubas ryšys ir neigiamas krūvis pasislenka tarp trijų deguonies atomų. Svarbu: Mezomerijos struktūros nėra skirtingos molekulės – tai tik skirtingi galimi elektronų išsidėstymo būdai, o tikroji molekulė yra visų šių variantų stabilus hibridas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.