mentalitetas

Mentalitetas – tai tam tikros grupės žmonių (pavyzdžiui, tautos, socialinės klasės, kartos) būdingas mąstymo būdas, vertybių, įsitikinimų ir požiūrio į pasaulį visuma. Tai giliai įsišaknijusi psichologinė ir kultūrinė sąmonės struktūra, lemianti elgesį ir reakcijas.

Trumpai:
Tai kolektyvinis mąstymo būdas arba bendras požiūris, kuris formuojamas istorijos, kultūros ir socialinės aplinkos.

Pavyzdžiai:

1. Darbo mentalitetas
Skandinavų šalyse paplitęs lygybės, pasitikėjimo ir darbo bei asmeninio gyvenimo balanso mentalitetas. Pavyzdžiui, Švedijoje įprasta neperdirbti ir vertinti laisvalaikį, o darbdaviai dažnai skatina lankstų darbo grafiką.

2. Kaimo mentalitetas
Tradiciniame kaime gali vyrauti konservatyvus ir bendruomeninis mentalitetas: žmonės labiau pasitiki artimais kaimynais, laikosi senų papročių, skeptiškai žiūri į greitus pokyčius.

3. „Aš ir mano šeima“ mentalitetas
Kai kuriose visuomenėse vyrauja individualistinis mentalitetas, kur svarbiausia yra asmeninė gerovė ir artimos šeimos interesai, o ne platios bendruomenės poreikiai. Priešingybė – kolektyvinis mentalitetas (pvz., Japonijoje), kur grupės harmonija vertinama aukščiau už asmeninį prioritetą.

4. „Galima apeiti taisykles“ mentalitetas
Kai kurios visuomenės turi priešinimosi sistemai ar išimčių ieškojimo mentalitetą. Pavyzdžiui, kai įstatymai laikomi per griežtais, žmonės ieško būdų juos apeiti (pvz., neoficialiai susitarti su pareigūnais, vengti mokesčių).

Santrumpos:
Kartais vartojama kaip sinonimas žodžiams „mąstysena“, „požiūris“, „psichologija“ (pvz., laimėtojo mentalitetas, aukos mentalitetas).

• Terminai: mentalitetas

Įrašas
Paaiškinimas	Mentalitetas – tai tam tikros grupės žmonių (pavyzdžiui, tautos, socialinės klasės, kartos) būdingas mąstymo būdas, vertybių, įsitikinimų ir požiūrio į pasaulį visuma. Tai giliai įsišaknijusi psichologinė ir kultūrinė sąmonės struktūra, lemianti elgesį ir reakcijas. Trumpai: Tai kolektyvinis mąstymo būdas arba bendras požiūris, kuris formuojamas istorijos, kultūros ir socialinės aplinkos. Pavyzdžiai: 1. Darbo mentalitetas Skandinavų šalyse paplitęs lygybės, pasitikėjimo ir darbo bei asmeninio gyvenimo balanso mentalitetas. Pavyzdžiui, Švedijoje įprasta neperdirbti ir vertinti laisvalaikį, o darbdaviai dažnai skatina lankstų darbo grafiką. 2. Kaimo mentalitetas Tradiciniame kaime gali vyrauti konservatyvus ir bendruomeninis mentalitetas: žmonės labiau pasitiki artimais kaimynais, laikosi senų papročių, skeptiškai žiūri į greitus pokyčius. 3. „Aš ir mano šeima“ mentalitetas Kai kuriose visuomenėse vyrauja individualistinis mentalitetas, kur svarbiausia yra asmeninė gerovė ir artimos šeimos interesai, o ne platios bendruomenės poreikiai. Priešingybė – kolektyvinis mentalitetas (pvz., Japonijoje), kur grupės harmonija vertinama aukščiau už asmeninį prioritetą. 4. „Galima apeiti taisykles“ mentalitetas Kai kurios visuomenės turi priešinimosi sistemai ar išimčių ieškojimo mentalitetą. Pavyzdžiui, kai įstatymai laikomi per griežtais, žmonės ieško būdų juos apeiti (pvz., neoficialiai susitarti su pareigūnais, vengti mokesčių). Santrumpos: Kartais vartojama kaip sinonimas žodžiams „mąstysena“, „požiūris“, „psichologija“ (pvz., laimėtojo mentalitetas, aukos mentalitetas).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.