Mektebė – tai istorinis žodis, reiškiantis pradinę mokyklą (dažniausiai parapijinę), kurioje mokydavosi vaikai rašto, skaitymo, pagrindinių religinių tekstų ir kartais aritmetikos.
Terminas kilęs iš arabų kalbos (maktab – „mokymo vieta“) ir buvo paplitęs LDK laikais, ypač tarp stačiatikių ir musulmonų bendruomenių. XIX–XX a. pradžioje „mektebėmis“ dažnai vadindavo ir kaimo pradines mokyklas, kuriose mokytojavo parapijos kunigai arba pasišaukti mokytojai.
Pavyzdžiai:
1. Istoriniame kontekste:
„XIX amžiaus pabaigoje kaime veikė mektebė, kurioje vaikai mokėsi skaityti iš giesmyno.“
2. Šiuolaikiniame vartojime (metaforiškai ar istoriniu atžvilgiu):
„Senelis pasakojo, kaip jo mektebėje mokytojas juos mokė ne tik raidžių, bet ir dorovės principų.“
Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje šis žodis vartojamas retai, dažniau istoriniuose tekstuose ar regioninėje leksikoje. Jo atitikmuo – pradinė mokykla arba parapijinė mokykla.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.