"Manieringas" – tai būdvardis, reiškiantis pernelyg iškalbingas, dirbtinis, per daug manieriškas (elgesyje, kalboje ar rašte). Dažnai vartojamas su neigiama konotacija, apibūdinant žmogų ar jo išraišką kaip nenatūralią, perdėtai gražią ar pretenzingą.
Pavyzdžiai:
1. Kalboje:
"Jo manieringa kalba su per daug literatūrinių posakių atrodė ne nuoširdžiai, o kaip vaidinimas."
2. Elgesyje:
"Visi pastebėjo jos manieringus gestus ir dirbtinį šypseną – jausdavosi, kad ji visą laiką vaidina."
3. Rašte:
"Kritikai knygą pavadino manieringu kūriniu, perpildytu tuščių retorinių figūrų."
Sinonimai: dirbtinis, iškalbingas, manieriškas, pretenzingas, išpuikęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.